Pavasaris
Aktorių Trio akordai
Am-------A7--------C--------Dm--------F--------G--------Gm
CAk, tie metų laiGmkai, kaip gerai,
Kad jie Amus malonumais gaiA7vina.
PraDmžysta paGvasarį Crožių keAmrai,
O ruDmduo dovanoja mums Gvyno.FDienos trumpyn, tu neCrimsti, širdie,
Nors ir Akaip man būtų to A7gaila.
Kol paDmvasaris, vyGnui suCdie,Am
Kai ruDmduo - sudie, mano Cmeile.Kol paDmvasaris, vyGnui suCdie,Am
Kai ruDmduo - sudie, mano Cmeile.CAš norėčiau Gmtuo pat metu
TuArėti ir meilės, ir A7vyno,
Bet Dmmeilė ir Gvynas karCtu Am
Man Dmrimtai sveikatą gaGdina.Tad Fpaisyt reikės išminCties,
Nors ir Akaip man būtų to A7gaila.
Kol paDmvasaris, vyGnui suCdie,Am
Kai ruDmduo - sudie, mano Cmeile.Kol paDmvasaris, vyGnui suCdie,Am
Kai ruDmduo - sudie, mano Cmeile.GeCgužio svaigiam kvaituGmly
SutiAkau aš gražuolę RoA7zetę.
Aš Dmmaniau, ji man buGs meiClė, Am
O jiDmnai pasirodė koGketė.PagaFliau ją mečiau, nė girCdėt
Apie Ają nebenoriu, neA7gaila.
Kol paDmvasaris, vyGnui suCdie,Am
Kai ruDmduo - sudie, mano Cmeile.Kol paDmvasaris, vyGnui suCdie,Am
Kai ruDmduo - sudie, mano Cmeile.CAš vėlei Gmžiemą tariau,
Kas, branAgioji, sakyk, mus A7sieja?
Eik tu Dmsavo keGliais, bus geCriau, Am
Bet paDmvasarį vėl ji aGtėjo.SupraFtau, nėra ko biCjot,
Nors praAėjusių metų ir A7gaila.
Kol paDmvasaris, vyGnui suCdie,Am
Kai ruDmduo - sudie, mano Cmeile.Kol paDmvasaris, vyGnui suCdie,Am
Kai ruDmduo - sudie, mano Cmeile.CTik sumaišė maGmlonumus
Ta, kuAria aš dabar žaA7viuosi.
SupraDmtau, meilė Gdžiugins dar Cmus,Am
Dar ir Dmvyno išgerti renGgiuosi.ApžaFvėjo, ar ką, ji maCne,
Nes karAtoju pats sau aš A7tyliai:
Kol paDmvasaris, meGilė vyCne,Am
Kai ruDmduo, laimingas, nes Cmyliu.Kol paDmvasaris, meGilė vyCne,Am
Kai ruDmduo, laimingas, nes Cmyliu.Kol paDmvasaris, meGilė vyCne,Am
Kai ruDmduo, laimingas, nes Cmyliu.
Pavasaris žodžiai
Ak, tie metų laikai, kaip gerai,
Kad jie mus malonumais gaivina.
Pražysta pavasarį rožių kerai,
O ruduo dovanoja mums vyno.
Dienos trumpyn, tu nerimsti, širdie,
Nors ir kaip man būtų to gaila.
Kol pavasaris, vynui sudie,
Kai ruduo – sudie, mano meile.
Kol pavasaris, vynui sudie,
Kai ruduo – sudie, mano meile.
Aš norėčiau tuo pat metu
Turėti ir meilės, ir vyno,
Bet meilė ir vynas kartu
Man rimtai sveikatą gadina.
Tad paisyt reikės išminties,
Nors ir kaip man būtų to gaila.
Kol pavasaris, vynui sudie,
Kai ruduo, sudie, mano meile.
Kol pavasaris, vynui sudie,
Kai ruduo – sudie, mano meile.
Gegužio svaigiam kvaituly
Sutikau aš gražuolę Rozetę.
Aš maniau, ji man bus meilė,
O jinai pasirodė koketė.
Pagaliau ją mečiau, nė girdėt
Apie ją nebenoriu, negaila.
Kol pavasaris, vynui sudie,
Kai ruduo, sudie, mano meile.
Kol pavasaris, vynui sudie,
Kai ruduo – sudie, mano meile.
Aš vėlei žiemą tariau,
Kas, brangioji, sakyk, mus sieja?
Eik tu savo keliais, bus geriau,
Bet pavasarį vėl ji atėjo.
Supratau, nėra ko bijot,
Nors praėjusių metų ir gaila.
Kol pavasaris, vynui sudie,
Kai ruduo, sudie, mano meile.
Kol pavasaris, vynui sudie,
Kai ruduo – sudie, mano meile.
Tik sumaišė malonumus
Ta, kuria aš dabar žaviuosi.
Supratau, meilė džiugins dar mus,
Dar ir vyno išgerti rengiuosi.
Apžavėjo, ar ką, ji mane,
Nes kartoju pats sau aš tyliai:
Kol pavasaris, meilė vyne,
Kai ruduo, laimingas, nes myliu.
Kol pavasaris, meilė vyne,
Kai ruduo, laimingas, nes myliu.
Kol pavasaris, meilė vyne,
Kai ruduo, laimingas, nes myliu.