APrisimink, ką saBkiau, kai skridom ten, kur aukšC#mčiau,
G#mNiekas mūsų neAras ir tiktai Bžvaigždės suC#mpras. G#m
ATai, ką mes Bturim – vien tik C#mmūsų yG#mra,
AIr jeigu man reiBkėtų C#mkristi –
G#mVienas, du, Atrys, aš užBmerkiu aC#mkis, G#m
ADangų man paBlikt išC#mdrįsti nesunku, tik jei G#mtu kartu.
ANepaleisk maBnęs – būkim C#mdviese, G#m
AKelk sparnus aukšBčiau – žinau, gaC#mlėsim. G#m
AŠiam pasauliui reikia Btiek nedaug, to nesupraC#mtau, bet jau nebiG#mjau,
ASu tavim paBsiekt daugiau – žiC#mnau, gaG#mlėsim.
AŽinau, kad būna baiBsu, bet mums nereikia kiC#mtų,
G#mAš negaliu patiAkėt, kad tu gaBli taip myC#mlėt, G#m
AIšlikom Bten, kur kiC#mtiem pavyG#mdu.
AIr jeigu tau reiBkėtų kristi – vienas, du, C#mtrys, tik užmerk aG#mkis,
AĮ dangų galim Bvėl suC#mgrįžti, tik jeigu G#mtu šalia.
ANepaleisk maBnęs – būkim C#mdviese, G#m
AKelk sparnus aukšBčiau – žinau, gaC#mlėsim. G#m
AŠiam pasauliui reikia Btiek nedaug, to nesupraC#mtau, bet jau nebiG#mjau,
ASu tavim paBsiekt daugiau – žiC#mnau, gaG#mlėsim.
AIr jeigu man reiBkėtų C#mkristi –
G#mVienas, du, trys, vienas, du, trys,
Vienas, du, trys, tik užAmerk akis.
ANepaleisk maBnęs – būkim C#mdviese, G#m
AKelk sparnus aukšBčiau – žinau, gaC#mlėsim. G#m
AŠiam pasauliui reikia Btiek nedaug, to nesupraC#mtau, bet jau nebiG#mjau,
ASu tavim paBsiekt daugiau – žiC#mnau, gaG#mlėsim.

