Degančios Rankos
Marijonas Mikutavičius akordai
Parinko: Artas
Em-------Am-------G-------D-------C-------AmF#*------------B7
EmTai toliausioji jo kelionė
Pas taveAm, jau šįkart be kūnų,
ViršgrandiniųAmF#, ginklų ir karūnų,
Virš liežuviųEm aistringų vargonų.Pas tave Empaskutinį sykį
PrisiglaustAm, įsikniaubti amžiams.
Savo nebaigtąAmF# fugą palikęs,
Ir tikslusEm ir dienas suglamžytas.(pragrojimas)
Žvilgsnis lyžteliE darsyk peizažą
Ir pasiimaAm tai, kas būtina:
Vėjo šuorą AmF#ir liepsną mažą,
Kuri tilptų Emnet tavo rankutėje.Bet manoj Emširdyje ji netelpa
Ten ir taipAm jau per daug švelnumo.
Tai tokia AmF#paprasta aritmetika.
Buvo žvilgsnisE ir gestas buvo.GMes juk esam tik dulkės dulkėtos.
DVynas baigias, jausmas išsenka…
EmBet sakyk, ar gali netikėti,
CKai nuo meilės užsidega rankos.
x2EmBuvo šokis, padegęs salę.
AmBuvo tavo ir mano lūpos.
AmF#Kas įveikti šį kelią gali,
Jei ne jausmasEm šį vaizdą įsupęs.EmJei ne tu, tada kam man rankos.
Tegu degaAm. Jos nori degti.
Vien akordus AmF#lyg trupinius rankiot,
Ar nušviestiEm jausmu šitą naktį.Ar per Cdaug aš prašau - tik šokį,
Tarsi Empūgą, lyg paukštį, lyg šūvį,
Kad jau Camžiams galėčiau žinoti,
B7Jog neveltui gyventa buvo.GMes juk esam tik dulkės dulkėtos.
DVynas baigias, jausmas išsenka…
EmBet sakyk, ar gali netikėti,
CKai nuo meilės užsidega rankos.
x4Em
*AmF# = Am/F# – 202210
Degančios Rankos žodžiai
Tai toliausioji jo kelionė
Pas tave, jau šįkart be kūnų,
Virš grandinių, ginklų ir karūnų,
Virš liežuvių aistringų vargonų.
Pas tave paskutinį sykį
Prisiglaust, įsikniaubti amžiams.
Savo nebaigtą fugą palikęs,
Ir tikslus ir dienas suglamžytas.
Žvilgsnis lyžteli darsyk peizažą
Ir pasiima tai, kas būtina:
Vėjo šuorą ir liepsną mažą,
Kuri tilptų net tavo rankutėje.
Bet manoj širdyje ji netelpa
Ten ir taip jau per daug švelnumo.
Tai tokia paprasta aritmetika.
Buvo žvilgsnis ir gestas buvo.
Mes juk esam tik dulkės dulkėtos.
Vynas baigias, jausmas išsenka…
Bet sakyk, ar gali netikėti,
Kai nuo meilės užsidega rankos.
Buvo šokis, padegęs salę.
Buvo tavo ir mano lūpos.
Kas įveikti šį kelią gali,
Jei ne jausmas šį vaizdą įsupęs.
Jei ne tu, tada kam man rankos.
Tegu dega. Jos nori degti.
Vien akordus lyg trupinius rankiot,
Ar nušviesti jausmu šitą naktį.
Ar per daug aš prašau – tik šokį,
Tarsi pūgą, lyg paukštį, lyg šūvį,
Kad jau amžiams galėčiau žinoti,
Jog neveltui gyventa buvo.
Mes juk esam tik dulkės dulkėtos.
Vynas baigias, jausmas išsenka…
Bet sakyk, ar gali netikėti,
Kai nuo meilės užsidega rankos.