17
Donatas Montvydas ir Džordana Butkutė akordai
MinioGje žmoAmnių.
Tavo Fveidą iš toli regiu.
PatiGkėt sunAmku.
PasiAmkeitę stovime abu.SusiGtikom netyčia, po Amtiek daug bemiegių nakFtų
Kai jau Grodos paleidom – ir Amvėl viskas atFgyja viduj.FLaikas bėga pamažu.
CAš ilgiuosi tų dieGnų.
FPasakyti man nedrąsu –
CAš tą patį tau jauGčiu.Nieks nepasiCkeitę, viskas taip Gpat.
Lyg būtume tik Amvakar susipaFžinę.
Matau. CTavo akys išduoda man,
GJei galėtume grįžt atgal.
AmAš jaučiuosi vėl.
FLyg būtų man septyniolika.Štai ir Gvėl – karAmtu.
Slepiam Ftai, kas mudviem taip brangu.
Negi Gtau svarAmbu – ką kiFti galvoja apie mus?Neliesk manęs Gįsikibus,
Nepaisant joAmkių kliūčių.
Nejaugi neFnori –
Pabandyt nuo pradžių?Kai jau Grodos paleidom,
Ir Amvėl viskas atgijo viFduj.FLaikas bėga pamažu.
CAš ilgiuosi tų dieGnų.
FPasakyti man nedrąsu –
CAš tą patį tau jauGčiu.Nieks nepasiCkeitę, viskas taip Gpat.
Lyg būtume tik Amvakar susipaFžinę.
Matau. CTavo akys išduoda man,
GJei galėtume grįžt atgal.
AmAš jaučiuosi vėl.
FLyg būtų man septyniolika.CAš jaučiuosi vėl.
GLyg būtų man septyniolika.
AmAš jaučiuosi vėl.FMatau. CTavo akys išduoda man,
GJei galėtume grįžt atgal.
AmAš jaučiuosi vėl.
FLyg būtų man septyAmniolika.OGoo Lyg būtų man septyCniolika.
Oh Fno
Tu gaAmli nieko nesakyt, gaGli išeiti.
CAš jaučiuosi vėl…Nieks nepasiCkeitę, viskas taip Gpat.
Lyg būtume tik Amvakar susipaFžinę.
Matau. CTavo akys išduoda man,
GJei galėtume grįžt atgal.
AmAš jaučiuosi vėl.FNieks nepasiCkeitę, viskas taip Gpat.
Lyg būtume tik Amvakar susipaFžinę.
Matau. CTavo akys išduoda man,
GJei galėtume grįžt atgal.
AmAš jaučiuosi vėl.
FLyg būtų man septyniolika.CAš jaučiuosi vėl.
GLyg būtų man septyniolika.
AmAš jaučiuosi vėl.FMatau. CTavo akys išduoda man,
GJei galėtume grįžt atgal.
AmAš jaučiuosi vėl.
FLyg būtų man septyCniolika.
17 žodžiai
Minioje žmonių.
Tavo veidą iš toli regiu.
Patikėt sunku.
Pasikeitę stovime abu.
Susitikom netyčia, po tiek daug bemiegių naktų.
Kai jau rodos paleidom – ir vėl viskas atgyja viduj.
Laikas bėga pamažu.
Aš ilgiuosi tų dienų.
Pasakyti man nedrąsu –
Aš tą patį tau jaučiu.
Nieks nepasikeitę, viskas taip pat.
Lyg būtume tik vakar susipažinę.
Matau. Tavo akys išduoda man,
Jei galėtume grįžt atgal.
Aš jaučiuosi vėl.
Lyg būtų man septyniolika.
Štai ir vėl – kartu.
Slepiam tai, kas mudviem taip brangu.
Negi tau svarbu – ką kiti galvoja apie mus?
Neliesk manęs įsikibus,
Nepaisant jokių kliūčių.
Nejaugi nenori –
Pabandyt nuo pradžių?
Kai jau rodos paleidom,
Ir vėl viskas atgijo viduj.
Laikas bėga pamažu.
Aš ilgiuosi tų dienų.
Pasakyti man nedrąsu –
Aš tą patį tau jaučiu.
Nieks nepasikeitę, viskas taip pat.
Lyg būtume tik vakar susipažinę.
Matau. Tavo akys išduoda man,
Jei galėtume grįžt atgal.
Aš jaučiuosi vėl.
Lyg būtų man septyniolika.
Aš jaučiuosi vėl.
Lyg būtų man septyniolika.
Aš jaučiuosi vėl.
Matau. Tavo akys išduoda man,
Jei galėtume grįžt atgal.
Aš jaučiuosi vėl.
Lyg būtų man septyniolika.
Ooo Lyg būtų man septyniolika.
Oh no
Tu gali nieko nesakyt, gali išeiti.
Aš jaučiuosi vėl…
Nieks nepasikeitę, viskas taip pat.
Lyg būtume tik vakar susipažinę.
Matau. Tavo akys išduoda man,
Jei galėtume grįžt atgal.
Aš jaučiuosi vėl.
Nieks nepasikeitę, viskas taip pat.
Lyg būtume tik vakar susipažinę.
Matau. Tavo akys išduoda man,
Jei galėtume grįžt atgal.
Aš jaučiuosi vėl.
Lyg būtų man septyniolika.
Aš jaučiuosi vėl.
Lyg būtų man septyniolika.
Aš jaučiuosi vėl.
Matau. Tavo akys išduoda man,
Jei galėtume grįžt atgal.
Aš jaučiuosi vėl.
Lyg būtų man septyniolika.
17 daina
Pridėti prie mėgstamų