Parinko: Šarūnas ir Satanodas

C-------F-------G-------Am
CGalbūt per daug ir per ilgai mes kaGriavom,
CGalbūt per ilgai kartojom žodį "šloGvė" (jė-jė, jė-jė)
CGal kartais per daug iš kitų reikaGlavom
Ir kartais per Ctyliai mes norėjom nugaGlėt.
Ir aš ten buFvau,
Laimingas Gpergalės dainas dainaCvau,
Iškėlęs Amdu pirštus į dangų laiFkiau,
Nes nugaGlėtojų jau niekas neCteis,
Į juos akmens nepaAmleis.
Viskas buvo seFniai -
Tu per ilGgai per ramiai gyveCnai,
Bet mano Amgyvas kraujas vėl atsiFgaus,
Kaip atsiGgauna žolė po gero lietaus.
Jė jė jė jė
NesikanCkink dėl medalio,
Bet verta kovot ligi Ggalo dėl savo garbės,
Pabandom iš Amnaujo,
Nors esam pasauly tik Gtrys milijonai,
Neliek savo krCaujo dėl aukso,
Nes būsi legenda,
GKol nepraradom vilties,
Net jeigu ir Amvėl
Tik per klaidą netapom mes Gčempionais.
Ir aš Ctūkstantį kartų sakiau savo draugui:
"Mes geri, mes galingi, mes šiandien laiGmėsim",
Ir jis sakė "nė velnio",
Ir jis tūkstantį kartų buvo teisus, bet
CBet geriau negyvent negu visai netiGkėt (jė).
NenuCleidžiam galvos, net jeigu mums nesiseka G
Devynis kartus iš eilės.
Juk mes ne iš Ctų,
Kur pralaimi dar nenugaGlėti.
Ir nebelieka jau Fbaimės,
Kada Gviskas nurimo ir Cbaigės,
Gali nuAmmirt iš nevilties ar iš Flaimės,
Net jei žaiGdi tik šachmatais arba Cdartais.
Juk būna, kad Amkartais
Lieki vienas be Fdraugo
Ir jauGti, jog kažkas tave Csaugo.
Mes per Amvieną naktį dideli užFaugom
Ir mes gaGlingi iš naujo (jaho, jaho, jaho).
NesikanCkink dėl medalio,
Bet verta kovot ligi Ggalo dėl savo garbės,
Pabandom iš Amnaujo,
Nors esam pasauly tik Gtrys milijonai,
Neliek savo krCaujo dėl aukso,
Nes būsi legenda,
GKol nepraradom vilties,
Net jeigu ir Amvėl
Tik per klaidą netapom mes Gčempionais.
(2 k.)